- vienalinkas
- vienãlinkas, -a adj. (1) Š, NdŽ, JT31, Km, Sl, Dgl, víenalinkas, -à (34a) Plvn žr. vienlinkas 1: Vienãlinku audeklu užteks užklot Krs. Ar čia vienãlinkas toks ilgumo? Sdk. Čia vienalinkas ar dubaltas [medžiagos gabalas]? Pv. Víenalinką skarytę apsirišiau – šalta deltai Svn. Tokio gi [adatų skylučių] mažumo – víenalinką siūlą da šiaip teip, o jau dvilinko neįversi! PnmR. Vienãlinku siūlu audžia, nedvejuoja Dbč. Taigi vienalinkaĩs [siūlais] gal aust? Slm. Víenalinkus siūlus apimeta, iššliktuoja, kad nesišiaušt, nesibrukt Svn. Vienalinkà virvė tik kol ant kablio, paskiau sudeda dvilinką Kvt.
Dictionary of the Lithuanian Language.